Puožas 17-ame amžiuje
Puožas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1602 m. Tai buvo Puožo (Pože nad oz. Požem) (rus) dvaras. Tuomet jį valdė LDK apsigyvenęs maskvėnų bajoras Fiodoras Jurjevičius Devetovas-Kaškarovas.
1644 m. dvaras atiteko Aleksandrui Jonaičiui Nauševičiui.
1667 m. dvarą valdė Kupiškio seniūnas Vilhelmas Tyzenhauzas.
1672 m. minimas Puožo (Poze) miškas.
1690 m. Puozas (Poza) - Naugarduko vaivadijos Stepono Tyzenhauzo valda, kurioje buvo 44 dūmai, palivarkas (folwark Pozy).
Istoriniai šaltiniai liudija, jog Pasolės seniūnas Tyzenhauzas Puožo dvarą, esantį beveik mylią nuo Skapiškio bažnyčios, atidavęs apgyventi rusams.
1795 - 1816 m. gyveno rusai, laisvieji žmonės, kontraktininkai iš Rygos.
1823 metais Puože (Pože) vėl gyvena rusai. Šaltiniuose minimi 9 dūmai: Ivano Fiodorovo, vaito Gavrilo Romanovo, Vasilio Petrovo, Sergejaus Jefimovo, Mikitos Petrovo, Vasilijaus Ivanovo, Ivano Stepanovo, Panfilo Petrovo.
1858 metais rusų nebebuvo ir minimi lietuvių ūkiai: Juozo Pasternoko, Juozo Kinderio, Stanislovo Vinslovo, Justino Greibaus, Adomo Dubindrio dūmai - viso 48 gyventojai.
Valstiečiai laikė 14 arklių, 27 raguočius, 32 avis, 11 ožkų, 37 kiaules, 101 žąsį, 21 vištą, kaime buvo du sodai.
1869 - 1915 metais Puožas (Pože) priklausė Puponių vls. Pokrovskio seniūnijai, palivarką ir jo žemes valdė Grafas Aleksandras Šuazelis de Guefje, (Oktavijaus sūnus). Nuo savininko vardo palivarkas kurį laiką vadintas Oktavava.
Puožas 20-ame amžiuje
1900 metais Puožo (Oktavavos) palivarke gyveno šios šeimos: Jono Dulksnio, Jono Vasiliausko, Konstantino Meko, Dominyko Antanavičiaus, Jono Baltrūno, Igno Gogelio, Antano Svencickio, Kazio Ridiko - viso 46 gyventojai.
1913 m. grafų Šuazelių šeimos padalijimo aktu Puožo palivarkas atiteko Gabrieliui Šuazeliui de Gufjė.
1915 metais, einant frontui, palivarkas sudegė.
1919 - 1939 metais palivarkas priklausė Skapiškio vls., Tatkonių seniūnijai, vėliau - Kupiškios vls.
1923 m. palivarke - 3 ūkiai, 41 gyventojas.
Po 1922 m. žemės reformos, G. Šuazelis de Gufjė didžiąją dalį palivarko išpardavė ūkininkams.
1935 metais palivarko žemėse jau buvo Jono Belecko, Tito Černiaus, Jono Savičiūno, Edvardo Kulišausko, Jurgio Stanio, Antano Grigaliūno, Jono Keršulio, Povilo Bočiulio, Jono Merkio, Jono Nekiūno, Juozo Buzėno, Albinos Keršulytės, Barboros Vizbarienės ūkiai. Iš viso 88 gyventojai. Šuazeliui paliktas Puožo ežeras.
Puožo pieninė
Nuo 1925 metų Puože veikė viena didžiausių Lietuvoje - Juodpėnų – Puožo pieno perdirbimo bendrovės pieninė, priklausė „Pienocentrui“.
1928 m. turėjo 21 narį ir 40 pieno statytojų. 1936 metais pieninės valdybą sudarė: Povilas Bočiulis, Jonas Matulis, Juozas Jėčius.
1937 metais valdybą sudarė: J.Beleckas, J.Jėčius.
Pieninė veikė buvusiame Puožo dvaro centre, J.Belecko dovanotame sklype.
1932 metais pastatytas naujas 2 aukštų mūrinis pieninės pastatas. Naujoji pieninė buvo pajėgi perdirbti 1000 000 kg pieno per metus. Specializavosi sviesto gamyboje. Pagal pagrindinius rodiklius užėmė 9 vietą Lietuvoje.
Puožas norėjo tapti parapija
1936 metais aplinkinių kaimų ūkininkai pareiškė norą Puože statyti bažnyčią ir įkurti parapiją. Bažnyčiai planuota skirti 4 ha žemės ir per 5000 Lt. Tačiau vyskupijos kurija bažnyčios statybai nepritarė ir pasiūlė pasitenkinti koplyčia. Dėl okupacijų ši nebuvo pastatyta.
Puože veikė:
Puožo – Juodpėnų pašto agentūra, įsteigta 1936 metais. Iš pradžių ji veikė pieninės pastate, vėliau buvo perkelta į Keršulių sodybą.
Žemės ūkio artelė, išnuomojanti žemės ūkio techniką.
Puožo pieninės durpynas Juodpėnuose.
Parduotuvė.
Puožo medienos ruošimo punktas.
Kiti faktai
• 1970 -1992 metais Puožas priklausė Juodpėnų kolūkiui.
• 2007 metais baigtas asfaltuoti kelias nuo kaimo iki Kupiškio.
• Išlikę 2 sodybos, statytos prieškario laikotarpiu, kuriose gyvena prieškario ūkininkų antroji karta.
• Buvusiame pieninės pastate veikia Puožo svečių namai, kurių savininkė Genovaitė Plukienė (Beleckaitė), Amerikos lietuvė, buvusio ūkininko Jono Belecko dukra.
• Akademikas, biologas Alfonsas Merkys – tikras puožietis
• Puožo kaime gyvena garsus verslininkas, ūkininkas Zigmas Aleksandravičius
Šaltiniai:
Kupiškėnų enciklopedija. – Vilnius, 2006. - T.1. - P.570 – 573.
Kupiškėnų enciklopedija. – Vilnius, 2012. - T. 2. – P. 696 – 699.
18-ame amžiuje Puože apsigyveno rusai
Istoriniai šaltiniai liudija, jog Pasolės seniūnas Tyzenhauzas Puožo dvarą, esantį beveik mylią nuo Skapiškio bažnyčios, atidavęs apgyventi rusams.
1795 - 1816 m. gyveno rusai, laisvieji žmonės, kontraktininkai iš Rygos.
Puožas 19-ame amžiuje
1823 metais Puože (Pože) vėl gyvena rusai. Šaltiniuose minimi 9 dūmai: Ivano Fiodorovo, vaito Gavrilo Romanovo, Vasilio Petrovo, Sergejaus Jefimovo, Mikitos Petrovo, Vasilijaus Ivanovo, Ivano Stepanovo, Panfilo Petrovo.
1858 metais rusų nebebuvo ir minimi lietuvių ūkiai: Juozo Pasternoko, Juozo Kinderio, Stanislovo Vinslovo, Justino Greibaus, Adomo Dubindrio dūmai - viso 48 gyventojai.
Valstiečiai laikė 14 arklių, 27 raguočius, 32 avis, 11 ožkų, 37 kiaules, 101 žąsį, 21 vištą, kaime buvo du sodai.
1869 - 1915 metais Puožas (Pože) priklausė Puponių vls. Pokrovskio seniūnijai, palivarką ir jo žemes valdė Grafas Aleksandras Šuazelis de Guefje, (Oktavijaus sūnus). Nuo savininko vardo palivarkas kurį laiką vadintas Oktavava.
Puožas 20-ame amžiuje
1900 metais Puožo (Oktavavos) palivarke gyveno šios šeimos: Jono Dulksnio, Jono Vasiliausko, Konstantino Meko, Dominyko Antanavičiaus, Jono Baltrūno, Igno Gogelio, Antano Svencickio, Kazio Ridiko - viso 46 gyventojai.
1913 m. grafų Šuazelių šeimos padalijimo aktu Puožo palivarkas atiteko Gabrieliui Šuazeliui de Gufjė.
1915 metais, einant frontui, palivarkas sudegė.
1919 - 1939 metais palivarkas priklausė Skapiškio vls., Tatkonių seniūnijai, vėliau - Kupiškios vls.
1923 m. palivarke - 3 ūkiai, 41 gyventojas.
Po 1922 m. žemės reformos, G. Šuazelis de Gufjė didžiąją dalį palivarko išpardavė ūkininkams.
1935 metais palivarko žemėse jau buvo Jono Belecko, Tito Černiaus, Jono Savičiūno, Edvardo Kulišausko, Jurgio Stanio, Antano Grigaliūno, Jono Keršulio, Povilo Bočiulio, Jono Merkio, Jono Nekiūno, Juozo Buzėno, Albinos Keršulytės, Barboros Vizbarienės ūkiai. Iš viso 88 gyventojai. Šuazeliui paliktas Puožo ežeras.
Puožo pieninė
Nuo 1925 metų Puože veikė viena didžiausių Lietuvoje - Juodpėnų – Puožo pieno perdirbimo bendrovės pieninė, priklausė „Pienocentrui“.
1928 m. turėjo 21 narį ir 40 pieno statytojų. 1936 metais pieninės valdybą sudarė: Povilas Bočiulis, Jonas Matulis, Juozas Jėčius.
1937 metais valdybą sudarė: J.Beleckas, J.Jėčius.
Pieninė veikė buvusiame Puožo dvaro centre, J.Belecko dovanotame sklype.
1932 metais pastatytas naujas 2 aukštų mūrinis pieninės pastatas. Naujoji pieninė buvo pajėgi perdirbti 1000 000 kg pieno per metus. Specializavosi sviesto gamyboje. Pagal pagrindinius rodiklius užėmė 9 vietą Lietuvoje.
Puožas norėjo tapti parapija
1936 metais aplinkinių kaimų ūkininkai pareiškė norą Puože statyti bažnyčią ir įkurti parapiją. Bažnyčiai planuota skirti 4 ha žemės ir per 5000 Lt. Tačiau vyskupijos kurija bažnyčios statybai nepritarė ir pasiūlė pasitenkinti koplyčia. Dėl okupacijų ši nebuvo pastatyta.
Puože veikė:
Puožo – Juodpėnų pašto agentūra, įsteigta 1936 metais. Iš pradžių ji veikė pieninės pastate, vėliau buvo perkelta į Keršulių sodybą.
Žemės ūkio artelė, išnuomojanti žemės ūkio techniką.
Puožo pieninės durpynas Juodpėnuose.
Parduotuvė.
Puožo medienos ruošimo punktas.
Kiti faktai
• 1970 -1992 metais Puožas priklausė Juodpėnų kolūkiui.
• 2007 metais baigtas asfaltuoti kelias nuo kaimo iki Kupiškio.
• Išlikę 2 sodybos, statytos prieškario laikotarpiu, kuriose gyvena prieškario ūkininkų antroji karta.
• Buvusiame pieninės pastate veikia Puožo svečių namai, kurių savininkė Genovaitė Plukienė (Beleckaitė), Amerikos lietuvė, buvusio ūkininko Jono Belecko dukra.
• Akademikas, biologas Alfonsas Merkys – tikras puožietis
• Puožo kaime gyvena garsus verslininkas, ūkininkas Zigmas Aleksandravičius
Šaltiniai:
Kupiškėnų enciklopedija. – Vilnius, 2006. - T.1. - P.570 – 573.
Kupiškėnų enciklopedija. – Vilnius, 2012. - T. 2. – P. 696 – 699.
